Glaustai apie teisėkūros dokumentus

Aiškios atsakomybės sritys

Naujajame reglamente paaiškinami atsakomybės kriterijai ir taisyklės, kuriomis vadovaujantis nustatoma, kuri valstybė narė turi būti atsakinga už prieglobsčio prašymo vertinimą. Toliau išvardyti kai kurie svarbiausi pakeitimai. 

• Nustatomi trumpesni visų procedūrų terminai (pvz., grąžinimo prašymas turi būti pateikiamas per dvi savaites, o ne per du mėnesius nuo informacijos apie atitiktį sistemoje EURODAC gavimo), taip prisidedant prie greitesnio ir veiksmingesnio atsakingos valstybės narės nustatymo proceso.
• Nustatoma prievolė prašyti apsaugos valstybėje narėje, į kurią atvykstama pirmiausia, ir joje pasilikti, kol bus nustatyta atsakinga valstybė narė. Šio įpareigojimo nesilaikymas turės svarbių pasekmių, pvz., galės būti patenkinami tik pagrindiniai poreikiai, o ne užtikrinamos visos priėmimo sąlygos.
• Nustatoma veiksmingesnė asmenų grąžinimo iš vienos valstybės narės į kitą procedūra, visų pirma nustatant trumpesnius terminus ir neperkeliant atsakomybės, jeigu pranešimas apie atsiėmimą nepateikiamas laiku.
• Sustiprinami šeimos kriterijai, pagal kuriuos, be kita ko:
  • atsižvelgiama į šeimas, kurios sukuriamos tranzito metu, prieš atvykstant į ES;
  • numatoma galimybė nustatyti atsakomybę valstybei narei, kurioje prašytojo šeimos narys teisėtai gyvena turėdamas pagal ES taisykles išduotą ilgalaikį leidimą gyventi;
  • nustatoma prievolė visada teikti pirmenybę su šeima susijusiems atvejams;
• užtikrinamos nemokamos teisinės konsultacijos visiems prieglobsčio prašytojams.

Privalomas, tačiau lankstus solidarumas

Naujuoju reglamentu nustatomas nuolatinis, privalomas ir poreikiais grindžiamas solidarumo mechanizmas, kuriuo pakeičiami šiuo metu taikomi ad hoc savanoriški sprendimai. Šis naujas mechanizmas veiks, kaip nurodyta toliau.

1. Kasmet iki spalio 15 d. Komisija priims:

• metinę ataskaitą, kurioje bus įvertinama migracijos padėtis visoje ES ir visose ES valstybėse narėse;
• įgyvendinimo sprendimą, kuriame bus nustatoma, ar tam tikra valstybė narė i) patiria migracijos spaudimą, ii) greičiausiai patirs migracijos spaudimą ateinančiais metais arba iii) joje susidarys reikšminga migracijos padėtis (ne tokia sunki kaip migracijos spaudimas padėtis, kuriai esant atsižvelgiama į kumuliacinį šiais ir ankstesniais metais atvykusių asmenų skaičiaus poveikį);
• pasiūlymą dėl Tarybos įgyvendinimo akto, kuriame bus nurodomas Europos Sąjungoje perkeliamų asmenų skaičius ir finansinis solidarumo įnašas, kurio reikės ateinančiais metais.

2. Tuo remdamasi Taryba iki metų pabaigos priims Tarybos įgyvendinimo aktą, kuriuo bus sukuriamas solidarumo priemonių rezervas ir į kurį bus įtraukiami konkretūs įsipareigojimai, kuriuos kiekviena valstybė narė prisiims dėl kiekvienos rūšies solidarumo įnašo. Nors valstybės narės privalo prisidėti prie solidarumo, jos gali pasirinkti, kuria (-iomis) solidarumo priemone (-ėmis) jos pageidauja prisidėti prie solidarumo priemonių rezervo:

• tarptautinės apsaugos prašytojų arba, jeigu prisidedančioji valstybė narė ir remiamoji valstybė narė sutinka, asmenų, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, perkėlimu Europos Sąjungoje;
• finansiniais įnašais, skirtais:
  • valstybėse narėse įgyvendinamiems veiksmams,
  • trečiosiose šalyse vykdomiems arba su jomis susijusiems veiksmams;
• alternatyviomis solidarumo priemonėmis (t. y. parama darbuotojams ir nefinansine parama).

Valstybės narės, kuriose susidaro reikšminga migracijos padėtis, gali prašyti atskaityti jų solidarumo įnašus. Jeigu tenkinamos tam tikros sąlygos, vietoje perkėlimo Europos Sąjungoje valstybės narės, kurioms daro poveikį antrinis judėjimas, gali pasiūlyti prisiimti atsakomybę už jų teritorijoje jau esančio prašytojo prašymo nagrinėjimą, ir tai bus laikoma solidarumo priemone – vadinamąja atsakomybės kompensacija. Jeigu perkėlimo Europos Sąjungoje įsipareigojimų nepakanka, atsakomybės kompensacija tampa privaloma.

Visą šį procesą prižiūrės ir rems Komisijos skiriamas ES solidarumo koordinatorius.

Naujosiomis atsakomybės taisyklėmis sukuriama veiksmingesnė sistema, kuria siekiama: 

• sumažinti antrinį judėjimą; 
• panaikinti galimybę iš vienos valstybės narės į kitą perkelti asmenį, dėl kurio kyla pavojus saugumui; 
• užtikrinti, kad dėl prašytojų veiksmų atsakomybė nebūtų perkeliama iš vienos valstybės narės į kitą. 

Tačiau naujosiose solidarumo taisyklėse bus numatyta iš anksto žinoma ir lanksti privaloma sistema, kuria bus siekiama užtikrinti, kad migracijos spaudimą patiriančios valstybės narės nebūtų paliekamos vienos. 

Naujosiomis taisyklėmis: 

• bus gerinamas atsakomybės sistemos ir prašytojų susijusių teisių nuspėjamumas, o teikiant nemokamas teisines konsultacijas bus didinamas prieglobsčio prašytojų informuotumas; 
• bus užtikrinama, kad pirmenybė būtų teikiama šeimos byloms, kad šeimos būtų sujungiamos kuo ankstesniame prieglobsčio prašymo proceso etape; 
• visiems prašytojams bus užtikrinami spartesni ir veiksmingesni procesai. 

• Paprastesnės ir aiškesnės procedūros, nustatomi pagrįsti terminai, iki kurių pabaigos prieglobsčio prašytojai turi prisijungti prie procedūros ir iki kada turi būti užbaigiamas paraiškų nagrinėjimas.
• Griežtesnės taisyklės, kuriomis siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui sistema ir antriniam judėjimui, t. y. prievolė pateikti prašymą toje šalyje, į kurią atvykstama pirmiausia: jeigu prieglobsčio prašytojas, dėl kurio prašymo priimtas sprendimas vienoje valstybėje narėje, slapstosi ir pateikia prašymą kitoje valstybėje narėje, ta valstybė narė laiko, kad toks prašymas buvo paskesnis.
• Procedūrinės garantijos, kuriomis apsaugomos prieglobsčio prašytojų teisės, t. y. nemokamos teisinės konsultacijos administraciniame procedūros etape: rekomendacijos dėl administracinio procedūros etapo, įskaitant informaciją apie teises ir pareigas, pagalba teikiant prašymą; informacija apie tai, kaip apskųsti sprendimą atmesti prašymą ir nemokama teisinė pagalba bei atstovavimas apeliacinio skundo nagrinėjimo etape prieglobsčio prašytojui paprašius.
• Daugiau dėmesio skiriama specialiųjų poreikių turintiems pažeidžiamiems asmenims.
• Privalomas priežasčių, dėl kurių prašymo nagrinėjimas turi būti paspartintas, sąrašas.
• Aiškesnės nepriimtinumo priežasčių nustatymo ir saugios trečiosios šalies bei pirmosios prieglobsčio šalies sąvokų taikymo taisyklės.
• Glaudesnės sąsajos tarp prieglobsčio ir grąžinimo procesų, užtikrinant, kad neigiamas sprendimas dėl prieglobsčio būtų priimamas kartu su sprendimu grąžinti ir kad skundai dėl abiejų sprendimų būtų išnagrinėjami per tą patį laikotarpį.
• Nustatoma visoms valstybėms narėms privaloma 12 savaičių trukmės prieglobsčio pasienio procedūra, kuri turi būti taikoma toliau nurodytais trimis atvejais:
  • jeigu prašytojas tyčia suklaidino valdžios institucijas arba tyčia sunaikino tapatybės ar kelionės dokumentą arba jo atsikratė,
  • jeigu prašytojas kelia pavojų nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai arba
  • jeigu prašytojas yra trečiosios šalies, kurios atveju sprendimų suteikti tarptautinę apsaugą dalis yra ne didesnė kaip 20 proc., pilietis.
• Jeigu prašymas atmetamas taikant prieglobsčio pasienio procedūrą, trečiosios šalies piliečiui pradedama taikyti ne daugiau kaip 12 savaičių trukmės grąžinimo pasienio procedūra, kad būtų galima greitai grąžinti asmenis, kuriems nesuteikiama teisė pasilikti ES.
• Praktinis pasienio procedūros taikymas priklauso nuo to, ar valstybės narės turi pakankamai pajėgumų nagrinėti prieglobsčio prašymus ir grąžinimo atvejus, t. y. jos turi pakankamai infrastruktūros ir kvalifikuotų darbuotojų, galinčių išnagrinėti tam tikrą pateiktų prašymų skaičių. Sąjungos lygmeniu nustatyti tinkami pajėgumai yra 30 000, o valstybių narių pajėgumus kas trejus metus įgyvendinimo aktu nustatys Komisija.

• Bus užkertamas kelias piktnaudžiavimui, nes bus nustatomos aiškios prieglobsčio prašytojų pareigos procedūros metu bendradarbiauti su valdžios institucijomis ir griežtos reikalavimų nesilaikymo pasekmės. 
• Nustatoma visoms valstybėms narėms privaloma 12 savaičių trukmės prieglobsčio pasienio procedūra, kad būtų galima nustatyti, ar prašymai yra nepagrįsti, arba nepriimtini. Prašymo nagrinėjimo laikotarpiu prašytojams bus leidžiama pasilikti prie valstybės narės sienos, tačiau jiems nebus leidžiama atvykti į tos valstybės narės teritoriją. Pasienio procedūrą privaloma taikyti tuo atveju, kai prašymas atmetamas pagal prieglobsčio pasienio procedūrą. Trečiosios šalies piliečiui pradedama taikyti ne daugiau kaip 12 savaičių trukmės grąžinimo pasienio procedūra, kad būtų galima greitai grąžinti asmenis, kuriems nesuteikiama teisė pasilikti ES.
• Valstybės narės gali taikyti saugios trečiosios šalies koncepciją, geriau žinodamos, kokie yra jos kriterijai, t. y. ši koncepcija gali būti taikoma su sąlyga, kad tarp prieglobsčio prašytojo ir atitinkamos ES nepriklausančios šalies yra pakankamas ryšys. Tai darydamos valstybės narės galės naudotis tiek ES, tiek nacionaliniais sąrašais. Valstybės narės taip pat galės taikyti šią koncepciją atskirai, t. y. laikydamos, kad trečioji šalis, kuri nėra įtraukta į ES ar nacionalinį sąrašą, atitinka kriterijus ir konkretaus prieglobsčio prašytojo atveju gali būti laikoma saugia trečiąja šalimi. 

Nuo prašymo pateikimo momento trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės laikomas tarptautinės apsaugos prašytoju ir turi teisę likti atsakingoje valstybėje narėje (jos pasienyje, jeigu tokio prašytojo atžvilgiu taikoma pasienio procedūra, arba valstybės narės teritorijoje, jeigu jo atžvilgiu taikoma paspartinta / įprasta procedūra) kol bus priimtas sprendimas.  

Prašytojai bus apsaugoti pagal tarptautinę teisę, ES pagrindinių teisių chartiją ir visapusiškai laikantis negrąžinimo principo.   

Nustatomos griežtos nepilnamečiams, įskaitant nelydimus nepilnamečius, taikomos apsaugos priemonės: 

• vaiko interesai yra vienas pagrindinių principų, į kurį turi būti atsižvelgiama visuose procedūros etapuose. Vaiko interesų vertinimas turi būti atliekamas laikantis atitinkamų Priėmimo sąlygų direktyvos nuostatų. 
• Galimybė nepilnamečiui dalyvauti tinkamai surengtame asmeniniame pokalbyje (dėl priimtinumo ir (arba) nuopelnų), jei tai atitinka jo interesus. 
• Nelydimiems nepilnamečiams turi padėti ir jiems atstovauti turi laikinasis atstovas, padedantis jiems registracijos, prašymo pateikimo, pirštų atspaudų paėmimo ir visų būtinų procedūrų etapų metu.  
• Toks atstovas turi būti paskiriamas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos. 
• Vienam atstovui priskiriamų nelydimų nepilnamečių skaičius gali būti ne didesnis kaip 30, o jeigu gaunama neproporcingai daug nelydimų nepilnamečių prašymų – ne daugiau kaip 50. 
• Amžiaus įvertinimas: plataus pobūdžio įvertinimas, įskaitant psichosocialinį vertinimą. Sveikatos patikrinimas šiuo tikslu turi būti atliekamas tik kaip kraštutinė priemonė. 

Prieglobsčio prašytojai turi teisę į asmeninį pokalbį ir visais proceso etapais gali konsultuotis su patarėju teisės klausimais ar kitu patarėju. Prieglobsčio prašytojai turi teisę apskųsti neigiamą sprendimą dėl prieglobsčio ir tuo pačiu metu priimtą sprendimą grąžinti. Apeliaciniai skundai dėl toliau išvardytų sprendimų neturi automatinio stabdomojo poveikio (t. y. dėl tokių skundų teisė pasilikti automatiškai nesuteikiama): 

• neigiamas sprendimas dėl bylos esmės, priimtas taikant pagreitintą procedūrą arba pasienio procedūrą (išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas yra nelydimas nepilnametis);  
• sprendimas dėl nepriimtinumo (išskyrus atvejus, kai atmetimo pagrindas yra saugios trečiosios šalies koncepcija);
• sprendimas atmesti prašymą kaip numanomai atsiimtą;  
• sprendimas panaikinti tarptautinę apsaugą remiantis viena iš šių priežasčių: veiksmas, dėl kurio prieglobstis nesuteikiamas (pabėgėlių), pavojus saugumui (pabėgėlių), apkaltinamasis nuosprendis už itin sunkų nusikaltimą, dėl kurio atsiranda pavojus visuomenei (pabėgėlių), veiksmas, dėl kurio prieglobstis nesuteikiamas (papildomos apsaugos gavėjų). 

Tokiais atvejais asmuo gali prašyti suteikti jam teisę likti šalyje (tokio prašymo pateikimo terminas yra ne mažiau kaip penkios dienos) arba teismas gali priimti sprendimą dėl šio klausimo ex officio. Asmeniui leidžiama likti šalyje iki tokio prašymo pateikimo termino pabaigos arba, jeigu asmuo pateikė tokį prašymą, kol teismas dėl jo priims sprendimą. 

Saugios trečiosios šalies paskyrimas ES lygmeniu

Nors Reglamente pateikiamos būtinos nuostatos, kuriose išsamiai išdėstomi kriterijai, kuriuos trečioji šalis turėtų atitikti, kad būtų laikoma saugia, ir ES saugių trečiųjų šalių sąrašo sudarymo ir keitimo taisyklės, prie Reglamento toks sąrašas nepridedamas. Šį sąrašą bus galima priimti vėliau, iš dalies pakeičiant Reglamentą. Valstybės narės gali ir toliau lygiagrečiai tvarkyti savo nacionalinius sąrašus, net ir tuomet, kai bus priimtas ES sąrašas. 

Kriterijai, kuriuos turi atitikti trečioji šalis, kad ją būtų galima priskirti prie saugių trečiųjų šalių, yra šie: asmens gyvybei ir laisvei nekyla grėsmių dėl rasės, religijos, pilietybės ir kt. aspektų; nėra didelės žalos rizikos; negrąžinimo principas; yra galimybė prašyti veiksmingos apsaugos ir, jeigu prašantysis atitinka sąlygas, ją gauti.  

Pagrindiniai skirtumai tarp saugios trečiosios šalies ir saugios kilmės šalies koncepcijų: saugi trečioji šalis yra šalis, kuri gali būti laikoma saugia prieglobsčio prašytojui, kuris nėra tos trečiosios šalies pilietis, o saugi kilmės šalis – šalis, kuri laikoma saugia jos piliečiams (arba buvusiems nuolatiniams gyventojams tais atvejais, kai prieglobsčio prašo asmenys be pilietybės).  

Šiuo reglamentu numatomas didesnis solidarumas, o nukrypti leidžiančias nuostatas leidžiama taikyti išskirtinėmis aplinkybėmis ir kuo trumpesniam laikui. 

 Solidarumo stiprinimas. 

• Didesnio solidarumo ir paramos priemonės galėtų apimti perkėlimą Europos Sąjungoje, finansinius įnašus, alternatyvias solidarumo priemones (pvz., paramą darbuotojams ir nefinansinę paramą) arba šių priemonių derinį. 
• Tais atvejais, kai šių priemonių nepakanka, bus pradėtos taikyti vadinamosios atsakomybės kompensacijos. Tai reiškia, kad prisidedančioji valstybė narė perims atsakomybę už jos teritorijoje jau pateiktus prašymus, už kuriuos paprastai turėtų atsakyti krizinę situaciją patirianti valstybė narė.  
• Priešingai nei Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamente, esant krizinėms situacijoms už visus perkėlimo Europos Sąjungoje (žmonių solidarumo) atvejus turi atsakyti prisidedančiosios valstybės narės, t. y. jos turi atsakyti už iki 100 proc. solidaraus atsako plane nustatytų perkėlimo Europos Sąjungoje poreikių.  
• Todėl esant krizinei situacijai prisidedančiosios valstybės narės gali turėti prisiimti atsakomybę už tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimą, kai šių prašymų skaičius viršija joms teisingai nustatytą dalį. Tokiu atveju šios valstybės narės ateityje galės atskaityti šią papildomą dalį iš savo solidarumo įnašų.  

Nukrypti leidžiančios nuostatos. 

Krizines situacijas, įskaitant migracijos instrumentalizavimą, ar force majeure aplinkybes patiriančios valstybės narės gali nukrypti nuo tam tikrų prieglobsčio acquis, nustatytų taisyklių. Be kita ko, jos gali:  

• pratęsti tarptautinės apsaugos prašymų registravimo terminus iki keturių savaičių nuo jų pateikimo dienos; nustatyti ilgesnę pasienio procedūros trukmę (t. y. pratęsti ją nuo 12 savaičių iki ne daugiau kaip 18 savaičių);  
• pratęsiami atsakingos valstybės narės nustatymo taisyklių terminai (tik krizinių situacijų, masinio atvykimo ir force majeure atvejais). Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, prašymo perimti savo žinion pateikimo terminas gali būti pratęsiamas nuo vieno ar dviejų mėnesių iki keturių mėnesių nuo prašymo užregistravimo dienos.     
• Nukrypti nuo pasienio procedūros taikymo leidžiančios nuostatos ir pasienio procedūros taikymo srities išplėtimas, atsižvelgiant į padėtį.  

Valstybėms narėms suteikiami įgaliojimai reaguoti į krizines, instrumentalizavimo ir force majeure situacijas, taip užtikrinant, kad jų migracijos ir prieglobsčio sistemos taptų atsparesnės. 

• Sustiprinama solidarumo sistema užtikrinant, kad būtų patenkinami visi atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) solidarumo poreikiai. 
• Numatomos įvairios pagal padėtį nuo įprastų taisyklių leidžiančios nukrypti nuostatos.  

Naujosiomis taisyklėmis išsaugoma teisė naudotis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra ir užtikrinama, kad būtų gerbiamos pagrindinės teisės, be kita ko, nustatant, kad priemones turi vertinti Komisija, leidimą jas taikyti turi suteikti Taryba ir kad jos gali būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir tik tiek laiko, kiek būtina. Komisija ypatingą dėmesį skirs pagrindinių teisių ir humanitarinių standartų laikymuisi, priemonių būtinumui ir proporcingumui, taip pat vertinimui, ar padėtis išlieka tokia pati. 

Pirmenybė bus teikiama pažeidžiamų grupių, pavyzdžiui, nelydimų nepilnamečių, nėščių moterų ir šeimų su mažais vaikais, prašymams. Instrumentalizavimo atveju, kai pasienio procedūra gali būti taikoma visiems prieglobsčio prašytojams, jaunesniems nei 12 metų nepilnamečiams, šeimos nariams ir specialiųjų procedūrinių ar specialių priėmimo poreikių turintiems asmenims, pasienio procedūra nebus taikoma nuo pat pradžių, o jeigu procedūra jau buvo pradėta, procedūra tokiems asmenims nebeturėtų būti taikoma iš karto po to, kai atlikus individualų vertinimą padaroma išvada, kad jų prašymai greičiausiai bus pagrįsti.  

• Ateityje naudojant EURODAC bus galima skaičiuoti ne tik prašymus, bet ir prašytojus. Bus išplėsti registruojami duomenys (t. y. bus registruojami ne tik pirštų atspaudai, bet ir veido atvaizdas, tapatybės duomenys, tapatybės / kelionės dokumentų kopijos). 
• Tam tikrų rūšių duomenų saugojimo laikotarpis bus pratęstas iki penkerių metų, o pareiškėjų duomenys bus saugomi dešimt metų.  Šioje duomenų bazėje bus saugoma informacija apie asmenis, išlaipintus po paieškos ir gelbėjimo operacijų, sulaikytus neteisėtai kirtus išorės sieną, neteisėtai esančius valstybės narės teritorijoje, perkeltus asmenis ir laikinosios apsaugos gavėjus. 

Didesnės saugumo garantijos.  

• Nuo šiol į sistemą bus įtraukiami ir vaikų nuo šešerių metų amžiaus duomenys, kad valdžios institucijos galėtų nustatyti vaikų tapatybę, jeigu jie atskiriami nuo šeimų, ir apsaugoti pažeidžiamus asmenis, kad jie netaptų prekybos žmonėmis ir išnaudojimo aukomis. 
• Ši sistema taip pat suteiks galimybę taikant griežtas duomenų apsaugos priemones pažymėti grėsmę vidaus saugumui keliantį į ES atvykstantį asmenį.

Naujosios taisyklės padės lengviau nustatyti asmenų tapatybę, stebėti dubliuojamų prašymų pateikimo atvejus ir padidinti valstybių narių gebėjimą užkirsti kelią antriniam judėjimui (neteisėtam tarptautinės apsaugos prašytojų judėjimui iš atvykimo valstybės narės į kitą valstybę narę), o nustačius saugumo problemas – taikyti atitinkamas procedūrines taisykles.  

Asmenims, kuriems reikia apsaugos, bus užtikrinamos spartesnės prieglobsčio suteikimo ir perkėlimo į ES procedūros. Be to, bus nustatoma pažeidžiamų kategorijų asmenų, įskaitant nelydimus nepilnamečius, tapatybė, o tai bus naudinga, nes bus galima sumažinti išnaudojimo ar prekybos žmonėmis riziką. 

Šiuo reglamentu panaikinama esamos sistemos spraga ir užtikrinama, kad: 

• būtų atliekami vienodi neteisėtai ES išorės sienas kertančių migrantų sveikatos, tapatybės ir saugumo patikrinimai;
• tikrinimas būtų užbaigiamas per ribotą laikotarpį: tikrinimas prie išorės sienų turi būti atliekamas per septynias dienas, o teritorijoje sulaikyti asmenys turi būti patikrinami per tris dienas;   
• būtų užtikrinamas greitas nukreipimas pagal atitinkamas procedūras (prieglobsčio pasienio procedūrą, įprastas prieglobsčio suteikimo arba grąžinimo pasienio procedūras); 
• būtų vykdoma nepriklausoma stebėsena, kaip tikrinimo ir pasienio procedūrų metu paisoma pagrindinių teisių.

Naujosios taisyklės bus labai svarbios: 

• apsaugant išorės sienas ir ES lygmeniu gerinant neteisėtai atvykstančių asmenų valdymo procedūras; 
• nustatant suderintą įpareigojimą visoms valstybėms narėms nustatyti ir tikrinti neteisėtus migrantus ir taip pakeisti šiuo metu skirtingą nacionalinę praktiką; 
• užtikrinant, kad valstybės narės, į kurias atvykstama pirmiausia, atliktų būtinus patikrinimus; 
• stiprinant saugumą Šengeno erdvėje ir užtikrinant, kad būtų nustatomi grėsmę ES vidaus saugumui keliantys neteisėti migrantai ir prieglobsčio prašytojai; 
• atliekant nuodugnius patikrinimus valdant grėsmes visuomenės sveikatai.

Tikrinimo reglamentas bus naudingas neteisėtiems migrantams ir prieglobsčio prašytojams, nes: 

• atliekant privalomus sveikatos ir pažeidžiamumo patikrinimus bus užtikrinama, kad anksti būtų nustatomi asmenys, kuriems reikia skubios pagalbos, taip pat nepilnamečiai ir pažeidžiami asmenys; jų atžvilgiu bus taikomos taisyklės, kuriomis siekiama kuo greičiau apsaugoti tokius asmenis; jie galės gauti reikiamą paramą; 
• tikrinimas padės užtikrinti, kad procesai vyktų sparčiau ir efektyviau; 
• nauju nepriklausomos stebėsenos mechanizmu bus padidintas tikrinimo skaidrumas ir atskaitomybė ir kartu bus skatinama paisyti pagrindinių teisių.   

Priskyrimo reglamentu bus sugriežtinti ir suderinti tarptautinės apsaugos suteikimo kriterijai ir su ja susijusios teisės. 

Bus skatinama užtikrinti didesnę prieglobsčio suteikimo praktikos ir sprendimų konvergenciją: 

• valstybės narės turės įvertinti, ar būtų galima pritaikyti vidaus apsaugos alternatyvą (saugi dalis kilmės šalyje), ir tokiu atveju nesuteikti pabėgėlio statuso; 
• valstybės narės turės panaikinti tarptautinės apsaugos statusą, jeigu dėl asmens atsiras pavojus visuomenei ar saugumui; 
• vertindamos ir nagrinėdamos prašymus valstybės narės turės atsižvelgti į naujausias ES prieglobsčio agentūros gaires dėl kilmės šalių. 

Patikslinamos apsaugos gavėjų teisės ir pareigos: 

• apsaugos gavėjams turi būti teikiama suderinta informacija;
• suderintos formos leidimai gyventi turi būti išduodami per 90 dienų;   
• valstybėms narėms suteikiama galimybė gauti socialinę paramą su sąlyga, kad apsaugos gavėjas veiksmingai dalyvaus įgyvendinant integracijos priemones; 
• sustiprinamos nelydimų nepilnamečių teisės, nustatant, kad informacija turi būti teikiama vaikui suprantamu būdu ir atsižvelgiant į globėjams keliamus reikalavimus; 
• paaiškinama, kad nacionalinį humanitarinį statusą galima suteikti su sąlyga, kad toks statusas suteikiamas tik tiems asmenims, kuriems netaikomas Priskyrimo reglamentas. 

Naujosiomis taisyklėmis: 

• apsaugos gavėjai bus atgrasomi nuo antrinio judėjimo; 
• bus užtikrinama, kad tarptautinės apsaugos prašytojai savo prašymus pagrįstų pateikdami visą svarbią informaciją;  
• bus padidinta prieglobsčio suteikimo rodiklių konvergencija valstybėse narėse ir dar labiau suderinti tarptautinės apsaugos suteikimo kriterijai;
• bus skatinama integracija. 

Apsaugos gavėjams bus suteikiamos šios priemonės: 

• išaiškinimas, kokią būtiniausią informaciją jie turi pateikti reglamento priede pateikiamame šablone; 
• galimybė greičiau gauti leidimus gyventi ir nepertraukiamai juos atnaujinti;
• sustiprintos nelydimų nepilnamečių teisės; 
• aiškesnis teisių ir pareigų, susijusių su užimtumu, socialinėmis išmokomis, sveikatos priežiūra, švietimu, integracija ir kt., sąrašas.

• Šia atnaujinta direktyva dar labiau suderinami pagalbos standartai visoje ES ir nustatomi įpareigojimai valstybėms narėms užtikrinti, kad šių standartų būtų laikomasi. Valstybės narės taip pat privalės parengti nenumatytų atvejų planą neproporcingai didelio atvykstančių asmenų skaičiaus atveju. 
• Šia direktyva sustiprinamos specialių priėmimo poreikių turintiems asmenims, įskaitant vaikus, suteikiamos apsaugos priemonės ir garantijos. Taip pat užtikrinamas priėmimo sistemų valdymo lankstumas ir efektyvumas bei didesnė parama prieglobsčio prašytojų integracijai.  
• Siekiant užkirsti kelią antriniam judėjimui, valstybės narės negalės suteikti materialinių priėmimo sąlygų tais atvejais, kai prieglobsčio prašytojas surandamas kitoje valstybėje narėje nei atsakinga valstybė narė.  

 Standartų suderinimas 

• Naujosiomis taisyklėmis bus užtikrinami atitinkami standartai visoje ES, nes valstybės narės bus įpareigojamos atsižvelgti į ES prieglobsčio agentūros rodiklius ir priėmimo gaires, užtikrinti pakankamus pajėgumus ir parengti nenumatytų atvejų planus.  

 Sustiprintos apsaugos priemonės ir garantijos prieglobsčio prašytojams 

• Konkrečių priėmimo poreikių vertinimas turi būti atliekamas per 30 dienų (o ne per šiuo metu galiojančio reglamento tekste nustatytą pagrįstą laikotarpį), o kankinimo ir smurto aukoms priežiūra turi būti suteikiama kuo greičiau.  
• Sulaikymas neturėtų būti taikomas, jei dėl jo kyla pavojus prieglobsčio prašytojų fizinei ir psichinei sveikatai. Vaikai paprastai neturėtų būti sulaikomi ir jiems bus suteikiama didesnė apsauga, įskaitant galimybes greičiau gauti švietimo ir paskirtų nelydimų nepilnamečių atstovų paslaugas.  

 Didesnis lankstumas ir integracijos procesai  

• Pagal naująsias taisykles valstybės narės galės lanksčiau paskirstyti prieglobsčio prašytojus pagal apgyvendinimo vietas ir geografines vietoves, taip pat numatoma galimybė apriboti judėjimo laisvę. Prieglobsčio prašytojai turės galimybę patekti į darbo rinką ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jų prašymo užregistravimo, o valstybės narės raginamos anksčiau suteikti galimybę patekti į darbo rinką visų pirma tiems prašytojams, kurių prašymai greičiausiai bus pagrįsti. Valstybės narės turės užtikrinti galimybę dalyvauti kalbų, pilietinio ugdymo ar profesinio mokymo kursuose. 

Valstybėms narėms bus suteikiama daugiau lankstumo ir galimybių tinkamai ir veiksmingai organizuoti savo priėmimo sistemas, nes jos bus geriau pasirengusios atvejams, kai jų prieglobsčio sistemos galės patirti spaudimą. 

Prieglobsčio prašytojams, įskaitant nepilnamečius, bus užtikrinamas tinkamas gyvenimo lygis visose valstybėse narėse, taip pat spartesnės ir sustiprintos apsaugos priemonės ir garantijos bei galimybės įsidarbinti ir mokytis. 

• Naujosiomis taisyklėmis sukuriamas bendras ir suderintas požiūris į perkėlimą į ES ir į humanitarinį priėmimą taikant bendras procedūras. Taikant šias taisykles ES galės laikytis vieningos pozicijos ir padidinti Sąjungos indėlį vykdant tarptautinio lygmens perkėlimą.  

 Bendra politika ir procedūros 

• Naujuoju teisės aktu nustatoma vienoda perkėlimo į ES ir humanitarinio priėmimo operacijų procedūra, kuria sumažinami dabartiniai nacionalinės praktikos skirtumai ir padidinamas veiksmingumas. 
• Šiame akte numatyta parengti dvejų metų Sąjungos planą, kurį Taryba priims remdamasi Komisijos pasiūlymu ir apie kurį šio proceso metu bus pranešta Europos Parlamentui. Šiame Sąjungos plane bus nustatytas bendras asmenų, kuriems reikalinga apsauga ir kuriuos reikia priimti į ES, skaičius ir nurodomi kiekvienos valstybės narės įnašai, taip pat nustatomi Sąjungos geografiniai prioritetai dėl ES nepriklausančių šalių, iš kurių turi būti priimami asmenys. 

 Sustiprintos partnerystės su ES nepriklausančiomis šalimis 

• Sąjungos sistema padės stiprinti ES partnerystes su ES nepriklausančiomis šalimis, be kita ko, parodant visuotinį solidarumą su daug pabėgėlių priimančiomis šalimis. 
• Reglamentu bus padidintas Sąjungos indėlis įgyvendinant tarptautines perkėlimo į ES ir humanitarinio priėmimo iniciatyvas ir kartu užtikrinama sinergija su kitų šalių įsipareigojimais.  

• Sąjungos sistemoje nustatoma aiški perkėlimo į ES ir humanitarinio priėmimo į valstybes nares sistema ir bendros procedūros bei užtikrinamas didesnis bylų nagrinėjimo vietoje nuspėjamumas ir efektyvumas.  
• Valstybių narių savanoriškos pastangos bus remiamos skiriant tinkamą finansavimą iš ES biudžeto.  
• Valstybės narės galės priimti pabėgėlius pagal perkėlimo į ES ir humanitarinio priėmimo programą, taip pat ir Sąjungos plane nenumatytais atvejais.

• Sąjungos sistema padeda suteikti geresnes galimybes pažeidžiamiausiems pabėgėliams saugiai ir teisėtai atvykti į ES.  
• Pagal Sąjungos planą priimamų asmenų atvejais taikomos sistemoje nustatytos aiškios ir suderintos procedūros, įskaitant terminus ir informacijos teikimą, taip užtikrinant, kad šis procesas būtų skaidresnis ir efektyvesnis.