Seksualinė prievarta prieš vaikus yra vis didėjanti problema, kurios ES valstybėms narėms nepavyks veiksmingai išspręsti, jei jos veiks pavieniui arba nekoordinuotai. Pavienės ES valstybės narės negali užkirsti kelio seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimui internete nebendradarbiaudamos su privačiais internetinių paslaugų teikėjais (interneto bendrovėmis), veikiančiais keliose ES valstybėse narėse. Mums reikia nuoseklios sistemos visai ES.
Internetinių paslaugų teikėjų savanoriškai teikiami pranešimai apie seksualinę prievartą prieš vaikus skiriasi priklausomai nuo bendrovės. Kai kurie paslaugų teikėjai imasi visapusiškų veiksmų. Kai kurie nesiima jokių veiksmų. Dėl šių spragų pranešant apie nusikaltimus, prievarta ir toliau lieka neatskleista. Kadangi prievartos atvejų nustatymas yra savanoriškas, bendrovės gali bet kada nuspręsti pakeisti savo politiką ir taip sutrukdyti valdžios institucijoms kovoti su seksualine prievarta prieš vaikus.
Šiais naujais teisės aktais Europos Komisija siekia užtikrinti veiksmingą viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą visoje ES, kad vaikai būtų apsaugoti nuo internete veikiančių vaikų tvirkintojų, nusikaltėliai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o nukentėjusiesiems būtų laiku suteikta tinkama parama.
Internetinių paslaugų teikėjai dažnai yra vieninteliai, galintys nustatyti slapčia nuo visuomenės nusikaltėlių tinkluose, prie kurių gali būti prisijungę šimtai tūkstančių naudotojų, vykdomus prievartos atvejus. Jei paslaugų teikėjai nekreips dėmesio į šiuos atvejus, tikėtina, kad niekas negalės nustatyti nukentėjusiųjų ir jiems padėti. Kai kuriose ES valstybėse narėse jau dabar iki 80 proc. tyrimų pradedama dėl paslaugų teikėjų pranešimų.
Naudodamiesi internetu nusikaltėliai įgyja naują būdą priartėti prie vaikų. Tvirkintojai susisiekia su vaikais per socialinius tinklus, žaidimų platformas ir pokalbių svetaines ir įtikina juos užfiksuoti kompromituojančius savo atvaizdus arba susitikti gyvai. Dabar vaikai internete praleidžia daugiau laiko nei bet kada anksčiau, todėl jiems kyla rizika susidurti su internete veikiančiais vaikų tvirkintojais. Tačiau dauguma paslaugų teikėjų nemato skirtumo tarp jų paslaugomis besinaudojančių vaikų ir suaugusiųjų – vaikai vertinami taip, tarsi jie būtų apie internetą išmanantys suaugusieji, mokantys apsisaugoti internete, nors akivaizdu, kad taip nėra. Daugelis paslaugų teikėjų užmerkia akis prieš tai, kad jų platformomis piktnaudžiaujama dalijantis seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdais ir vaizdo įrašais.
Nustatant seksualinės prievartos prieš vaikus atvejus bus atidžiai laikomasi galiojančių duomenų apsaugos ir bendravimo privatumo taisyklių. Asmens duomenys bus tvarkomi laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento. Siūlomuose teisės aktuose numatytos apsaugos priemonės, atitinkančios Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Teisingumo Teismo praktiką.
Naujajame pasiūlyme nustatyta, kad siekiant atskleisti seksualinę prievartą prieš vaikus internete, tvarkomi tik tie duomenys, kurie yra būtini. Iš esmės tokie duomenys ištrinami nedelsiant ir visiems laikams, nebent jų būtinai reikia reglamente išvardytiems tikslams pasiekti.
Reglamente numatytos apsaugos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad duomenų nustatymo sistemos būtų naudojamos tik seksualinei prievartai prieš vaikus internete nustatyti ir apie ją pranešti, taip pat užtikrinti apskundimą teismine tvarka. ES seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir kovos su ja centras yra pagrindinė apsaugos priemonė, kuria bus užtikrintas duomenų nustatymo proceso skaidrumas ir sudarytos palankesnės sąlygos naudotis mažiausiai privatumą pažeidžiančiomis duomenų nustatymo technologijomis.
Galiausiai, užkertant kelią seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimui, siekiama apsaugoti nukentėjusiųjų privatumą ir pašalinti nuolatinį jų traumos šaltinį.
The companies that receive a detection order by a court will be required to use state-of-the-art technologies that are the least privacy-intrusive, limiting the error rate of false positives to the maximum extent possible.
Technologies that can ensure effective detection without substantially undermining the privacy of electronic communication exist. As there are 3 types of child sexual abuse material to be detected, we will list examples down below for: known material, new material, grooming.
- Detection of known child sexual abuse material relies on Photo DNA technology.
Photo DNA technology consists of converting a previously flagged image into a unique (and non-recoverable) identifier. This process is built on the similar concept of digital fingerprinting as originally developed for application in the detection of malware and copyrighted content. - Detection of new child sexual abuse and grooming relies on artificial intelligence classifiers.
These classifiers are trained on databases of known child sexual abuse material and confirmed grooming conversations and develop the capacity to identify analogous images, videos or conversations. Artificial intelligence classifiers are set to detect material that corresponds to new child sexual abuse material or grooming with a predetermined rate of likelihood. Therefore, it is perfectly possible to instruct them to only detect material that has an extremely high chance of being CSA. - The flagging of potential grooming conversations would occur based on artificial intelligence classifiers trained on confirmed grooming.
Grooming detection exists already and has proven reliable. Grooming detection will be subject to strict performance safeguards in particular in terms of the accuracy rate. Technologies are currently at the basis of content moderation and are already widely used, for example on gaming sites, where adult offenders often target children.
All reports sent by service providers would be reviewed at the level of the EU Centre, so that providers are given feedback on inaccurate detection and can further refine their detection tools.
ES centras bendradarbiaus su bendrovėmis ir teisėsauga, kad padėtų joms keistis informacija ir geriausia patirtimi, užtikrindamas priežiūrą, skaidrumą ir atskaitomybę. Centras rems:
- įmones, suteikdamas joms rodiklių, pagal kuriuos galima nustatyti seksualinę prievartą prieš vaikus internete, duomenų bazę;
- teisėsaugą, kad ji galėtų reaguoti į pranešimus ir gelbėti vaikus;
- ES valstybes nares vykdant seksualinės prievartos prieš vaikus internete prevenciją ir teikiant pagalbą nukentėjusiesiems.
Centras taip pat glaudžiai bendradarbiaus su partneriais už ES ribų, be kita ko, su panašiais centrais JAV, Kanadoje ir Australijoje.
Sužinokite daugiau apie ES seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir kovos su ja centrą.
Direktyva siekiama suderinti ES valstybių narių baudžiamosios teisės aktus, o siūlomas reglamentas bus taikomas tiesiogiai ir jame bus apibrėžta skaitmeninių paslaugų teikėjų atsakomybė. Šiuo požiūriu šios dvi priemonės nesidubliuoja.
Naujuoju pasiūlymu remiamas direktyvoje numatytų prevencijos ir paramos priemonių įgyvendinimas. Tai bus viena iš pagrindinių ES seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir kovos su ja centro funkcijų.
Sužinokite daugiau apie ES seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir kovos su ja centrą.
Europos Komisija bendradarbiaus su susijusiais viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotaisiais subjektais, kad sustiprintų bendradarbiavimą ir keitimąsi geriausia patirtimi pagal specialistų ir tyrinėtojų prevencijos tinklą. ES seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir kovos su ja centras atliks svarbų vaidmenį stiprinant prevencijos pastangas. Centras ne tik bendradarbiaus su prevencijos tinklu, bet ir bus panašių centrų visame pasaulyje partneris.
Taip pat siekiame gerinti vaikų apsaugą nuo prievartos visame pasaulyje, bendradarbiaudami su pasauliniu aljansu „WeProtect“.
Be to, toliau finansuosime prevencijos stiprinimo iniciatyvas.
Kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto Komisija taip pat priims atnaujintą strategiją dėl vaikams geresnio interneto, siekiant toliau remti ir apsaugoti vaikus internete.
Jei Skaitmeninių paslaugų aktas bus priimtas, juo bus siekiama parengti suderintą sistemą, skirtą spręsti viso neteisėto turinio problemą apskritai. Tačiau kadangi jis yra bendro ir horizontalaus pobūdžio, seksualinės prievartos prieš vaikus problema jame sprendžiama tik iš dalies. Seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą ir neteisėtą turinį reikėtų tirti laikantis reaguojamojo požiūrio, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Norint užkirsti kelią žinomos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos sklaidai ir platinimui, reikia sistemingesnio ir tikslingesnio požiūrio.
Akivaizdu, kad savanoriško bendradarbiavimo principas neveikia. Viena bendrovė pateikia 95 proc. visų pranešimų apie seksualinę prievartą prieš vaikus visame pasaulyje, o penkios bendrovės – 99 proc. visų pranešimų. Tuo tarpu vien Nacionaliniame dingusių ir išnaudojamų vaikų centre užregistruota daugiau kaip 1 600 bendrovių.
Įpareigojant bendroves privalomai nustatyti seksualinės prievartos prieš vaikus atvejus, siekiama pagerinti kovą su šia problema ne tik ES, bet ir visame pasaulyje. Tai taip pat yra galimybė nustatyti būtiniausią informaciją, kurią reikia įtraukti į pranešimus, kad teisėsauga galėtų imtis veiksmų. Tai padėtų pagerinti pranešimų teikimo standartus visame pasaulyje.